Apie litvakus ir kryžiuočius

Turiu prisipažinti, kad aš neskaitau Arkadijaus Vinokuro tekstų. Priežastis paprasta – visada aišku ką jis parašys: Lietuvoje viskas turi būti kaip Švedijoje, katalikai turi būti protestantais, konservatoriai – liberalais, o tradicinė šeima – švediška …

Tiesa, esu priverstas skaityti A. Vinokuro tekstus žydiška tematika, nes esu Lietuvos žydų bendruomenės tarybos narys ir lyg tyčia vadovauju informacijos ir žiniasklaidos komisijai. Štai ir tenka viešai atsakinėti autoriui ir įrodinėti skaitytojams, kad jis meluoja. Suprantama, kad ne sykį pagautas už rankos A. Vinokuras manęs nemėgsta, tačiau pastarasis jo straipsnis alfa.lt peržengė įprastas ir neįprastas ribas.

Ir vis tik noriu pradėti padėka. Ačiū, Arkadijau, už tai, kad palyginai mane su E. Zingeriu. Bet kuris kandidatas į Seimą galėtų tik pasvajoti apie galimybę reklamuotis su tokiu nepopuliariu politiku (Emanuelis žino, kad yra nepopuliarus ir nesiryžo kelti savo kandidatūros vienmandatėje apygardoje). Niekas, žinoma, nenurašo šio veikėjo praeities nuopelnų. Manau, kad E. Zingeris išliks Lietuvos istorijoje kaip žmogus didvyriškai badavęs Stokholme tragiškų sausio įvykių metu 1991-aisiais arba kaip folkloro personažas, regis, būtent tuomet gimė juokas: „mainau Zingerį į stingerį“… (Reikia pastebėti, kad badauti anuomet lengviau buvo Vilniuje, kuriame kasdien sočiai valgė tik nomenklatūra (pvz. brazauskai, kirkilai, butrimienės… ), o turtingame Stokholme… Galima tik įsivaizduoti kokių valios pastangų prireikė tarybiniam aspirantui filologui Emanueliui, kad nevalgytų Švedijoje!)…

Pastaruoju metu šis politikas pasižymėjo tik tuo, kad aistringai ragino Seimo kolegas ratifikuoti Lisabonos sutartį beveik jos neskaičius, atseit „draugai vakaruose nesupras“. Vėlesni įvykiai parodė, jog „draugai vakaruose“ pagarbiai reagavo į airių sprendimą atmesti sutartį. Ar tik ne dėl tokių varganų politikų lietuviai vyksta uždarbiauti į Airiją, o ne atvirkščiai?..

Anot, Vinokuro tarptautinio masto autoritetui provakarietiškam politikui litvakui Zingeriui oponuoja blogai kalbantis lietuviškai atvykėlis iš Baltarusijos homofobas Karakorskis (Vinokuras sąmoningai darko mano pavardę „Karakolskis“, kad esant reikalui galėtų išsisukti teisme; nesivadovausiu jo metodais ir nerašysiu „Vinokurvas“ arba „Svinokuras“). Iš tiesų viskas ne taip. Jau vien dėl to, kad Vinokuras nežino kas yra „litvakai“. O juk galėjo pasitikrinti kad ir „Google“ ir sužinoti, jog litvakai „žydai, gimę ir gyvenę buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje (dabartinėje Lietuvoje ir Baltarusijoje)“.

Vinokuras visiškai neišmano Lietuvos žydų istorijos. Nes tik neišmanėlis galėtų tvirtinti, kad Jokūbas Vygodskis gerbiamas prieškario Vilniaus žydų bendruomenės lyderis ir Lenkijos senatorius ne litvakas, nes gimė Bobruiske kaip, beje, ir aš.

Maža to, Karakorskis litvakas, Vygodskis litvakas, o štai Zingeris – ne litvakas! Jau vien todėl, kad kitoje žiniatinklio svetainėje tvirtinama, kad „kitas paplitęs litvakų pavadinimas – mitnagedai arba, išvertus iš ivrito, “nesutinką“. Šį pavadinimą litvakai gavo 18 a., kai Ukrainoje ir Baltarusijoje paplito artimas misticizmui chasidizmo sąjūdis, kuriam mitnagedai priešinosi, todėl Lietuvoje šis sąjūdis turėjo nedaug pasekėjų.“ Kitaip tariant litvakai – žydai ortodoksai, didžiojo Vilniaus Gaono pasekėjai. O Gaonas buvo nesutaikomas kovotojas su chasidais-chabadnikais. Tuo tarpu Emanuelis Zingeris remia chabado rabiną Šolomą Berą Krinskį, rūpinasi, kad Prezidentas suteiktų jam Lietuvos pilietybę, iš televizijos ekrano ragina nurašyti chabado rabino skolas siūlydamas jas išskaičiuoti iš gražintino Lietuvos žydų turto vertės (labai „skaidrus“ restitucijos modelis, Arkadijau, ar ne?). Visa tai vyko tuomet, kai litvakai mitnagedai kovojo su chabadu dėl vienintelės išlikusios Vilniuje sinagogos Taharot-ha-Kodeš!

Beje, apie sinagogą. Prieš keletą metų Maskvoje chabadas išleido kalendorių „NVS sinagogos“. Jame yra ir Vilniaus choralinės sinagogos nuotrauka. Ar suderino p. Krinskis su savo globėju E. Zingeriu Taharot-ha-Kodeš sinagogos „įstojimą“ į NVS, – nežinoma. Už tai gerai žinoma, ką pasakė tiesioginis rabino Krinskio viršininkas vyriausiasis Rusijos rabinas Berlas Lazaras: „dabar turime galimybę suvienyti jėgas ir kartu veikti Rusijos labui“. Kaip jūs manote kam B. Lazaras 2005-ųjų gegužės 6-ąją pasakė šiuos žodžius? Nepatikėsite – Nikolajui Patruševui tuometiniam FST (buv. KGB) vadovui. Šiandien jis – Rusijos saugumo tarybos sekretorius.

Ar žino krikščionis demokratas Emanuelis Zingeris apie tai kaip „vienija jėgas“ chabadas ir čekistai? Jei nežino, – tai koks jis, po velnių, politikas tarptautininkas. O jeigu žino…

Iš tiesų „vienyti jėgas“ su čekistais chabadas pradėjo iš karto po to, kai į valdžią Rusijoje atėjo Vladimiras Putinas (ir visas kagėbistinis klanas). 2002-aisiais Maskvoje buvo įkurtas vadinamasis „Pasaulinis rusakalbių žydų kongresas“ – organizacija, vadovaujama Kremliaus ir Lubiankos, po savo sparnu besistengianti surinkti žydų bendruomenes nuo Tolimųjų Rytų iki Artimųjų, nuo Jerevano iki Melburno. Visai neseniai, kai Rusija pradėjo agresiją prieš Gruziją, šis „kongresas“ pareikalavo įsteigti tarptautinį tribunolą, kuris ištirtų „Saakašvilio režimo nusikaltimus pietų Osetijoje“. Prieš šešetą metų Lietuvos žydų bendruomenei buvo daromas milžiniškas spaudimas siekiant ją įtraukti į „kongresą‘. Bendruomenės vadovybė kategoriškai atsisakė motyvuodama tuo, kad „kalba, net tokia didi kaip rusų, negali būti žydų vienijimosi pagrindu“ (tai, beje, ir atsakymas Vinokurui, nuolat meluojančiam, jog rusų kalba dominuoja bendruomenės gyvenime).

Tačiau Lietuva „kongrese“ savo atstovą turi… tai jau minėtas chabado rabinas Krinskis. Ar žino apie tai krikščionis demokratas Zingeris? Ir jeigu žino, tai gal gali paaiškinti kaip galima vienu metu globoti Krinskį ir remti Gruziją? Kaip galima skelbtis kovotoju už demokratiją Baltarusijoje, kai tavo (ir Vinokuro) šalininkai savo komentaruose Arkadijaus straipsniams paniekinamai atsiliepia apie „balbašų“ mentalitetą (neblogai būtų išsiaiškinti komentatoriaus IP adresą, o jeigu tai pats Vinokuras apie „balbašus‘ parašė?)/

Neginčysiu visų Vinokuro teiginių, – tarp jų yra ir labai juokingų. Pavyzdžiui, raginimas Lietuvos žydų bendruomenei pasinaudoti Švedijos bendruomenės patirtimi. Na, kas yra Stokholmas, Arkadijau, žydų pasaulyje? Sąvoka palyginus su Lietuvos Jeruzale menka. Net jeigu žydiškame kontekste lygintume Stokholmą su mano gimtuoju Bobruisku, Švedijos sostinė būtų gūdi provincija…

Mano adresu Vinokuras meta ir visai nepagrįstų kaltinimų. Pavyzdžiui, jog esu homofobas (tai, beje, galėtų būti teisminio ginčo objektu, kuriame tarp kitko Vinokuras galėtų išgirsti kaip aš kalbu lietuviškai). O štai krikščionio demokrato E. Zingerio ir kito Vinokuro partnerio vienos iš Kauno žydų religinių bendruomenių lyderio Maušos Bairako nuomonė apie vienos lyties partnerių vedybas būtų įdomi, bet bijau, kad ji bus gerokai homofobiškesnė nei mano. Pavyzdžiui, aš kategoriškai už vadinamuosius „emancipacijos maršus“. Ir jeigu Vinokuras nuspręstų vadovauti tokiai kolonai su prezervatyvu ant galvos (kaip vienas žinomos prancūzų komedijos herojus, juk pagrindinė Vinokuro profesija – klounas), – aš jam nuoširdžiai paplosiu. Kitas reikalas, kad ir tradicinės šeimos simpatikai turi teisę viešai reikšti savo nuomonę.

Ir dar vienas Vinokuro nuolat kartojamas melas apie tai, kad žurnalistinės etikos sargai mano atžvilgiu taikė kokias nors sankcijas. Mano pavardės nėra nei viename jų sprendime. Tiesa ta, kad Vinokuro partneris Bairakas kreipėsi į žurnalistų etikos inspektorių dėl mano straipsnio apie Vinokuro melą, nusikalstamą paties Bairako praeitį ir jų santykius su sovietų šnipu Š. Kalmanovičiumi. Inspektorius atmetė šį skundą kaip nepagrįstą.

Ir, pagaliau, svarbiausia. Vinokuras rašo apie „žydų įtaką Lietuvos politikai“, o reikėtų rašyti atvirkščiai – apie lietuviškos politikos įtaką kai kuriems žydams. Kaip čia neprisiminti seno anekdoto apie žydą su kryželiu nudistų pliaže: – „Rabinovičiau, Jūs arba kryžių nusiimkite, arba kelnaites apsimaukite!“ Krikščionis demokratas E. Zingeris, atrodo, nusprendė apsimauti kelnaites. Štai, ką jis neseniai pasakė vienam populiariam savaitraščiui: “Stengiuosi laikytis kuo toliau nuo visų žydiškų temų. Noriu dirbti bendrame lietuviškos politikos fronte. Nenoriu būti nugrūstas į kažkokį etnografinį rūtų darželį“. Manau, litvakai tokios netekties net nepastebės.

Hello world!

Welcome to WordPress.com. This is your first post. Edit or delete it and start blogging!